Katė patiria stresą: ar šeimininkas visada tai pastebi?

Streso keliama baimė kates veikia taip pat, kaip ir žmones, tačiau jos puikiai sugeba tai nuslėpti nuo savo šeimininko. Norint apsaugoti katę nuo streso ir galimo jo poveikio, būtini reguliarūs augintinio vizitai į veterinarijos kliniką, nes šeimininkai ne visada pastebi pirmuosius ženklus. 

Katės iš prigimties yra tokie gyvūnai, kurie nuolatos patiria stresą. Tam įtakos turi įvairūs jų rutinos pokyčiai, su kuriais jos susiduria – aplinkos pakeitimas, namuose apsigyvenęs dar vienas augintis, naujų daiktų įsigijimas ar kraiko pakeitimas. 

Šie augintiniai stresą patiria visada, kai jaučia diskomfortą, todėl didžiausią įtaką tokiai būsenai turi kačių sveikata. Įvairios ligos ir virusai dažnai yra nepastebimi plika akimi, o negydomi gali sukelti dar didesnių sveikatos problemų ateityje, todėl rekomenduojama reguliariai lankytis veterinarijos klinikoje.

Streso požymiai – kas plika akimi nematoma?

Kačių patiriamą stresą išduoda įvairūs dalykai ir kartais tai gali pasireikšti per tam tikrus sveikatos sutrikimus – odos, šlapimo pūslės arba virškinimo trakto problemas. 

Jeigu jūsų augintinis staiga praranda susidomėjimą maistu arba visiškai nustoja ėsti, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Katės nepradeda laikytis tam tikrų dietų, kaip mes darome, todėl tai gali byloti apie patiriamą stresą arba pablogėjusią sveikatos būklę.

Būtina žinoti, kad stresą išduoda ir kiti veiksmai: šlapinimasis už tam skirtos dėžutės ribų, pernelyg stipriai reiškiami įvairūs garsai ar šnypštimas, agresyvus elgesys su žmonėmis ar kitais gyvūnais. 

Kai kuriuos streso požymius kačių augintojai gali pastebėti patys, tačiau neretai pasitaiko ir tokių, kurių nepastebėsite be specialisto pagalbos – tai kailio pasikeitimas, šėrimasis, odos pleiskanojimas. Esant intensyviam stresui, atsiranda pilvinis kvėpavimas, augintinis pradeda greičiau kvėpuoti. 

Dažnu atveju kačių augintojai gali nepastebėti gyvūnėlio kailio ar odos pasikeitimų, todėl reikėtų profilaktiškai nuvežti katę pas veterinarijos gydytoją. Tai gali būti susiję ne tik su stresu, bet ir su daugybe ligų ar alergijų, kurių šeimininkas gali nepastebėti.

Tik specialistas gali įvardinti tikrąsias problemas

Reguliarūs vizitai pas veterinarijos gydytoją gali padėti ne tik atrasti ir suvaldyti įvairias ligas, bet kartu ir pašalinti stresą. Įvertinus katės medicinines problemas, specialistas gali pateikti rekomendacijas, kaip sumažinti jos streso lygį.

Bent kartą per metus apsilankius pas veterinarijos gydytoją yra nuosekliai patikrinama katės sveikata. Tokių vizitų metu specialistas neretai išsiaiškina, kad katė patiria stresą, nors šeimininkui atrodo, jog jos elgesys niekuo neišsiskiria. 

Jau pati liga, bet koks skausmas ar dirginimas gali katei sukelti stresą. Kaip ir žmonėms, tik mes galime tai pasakyti, o katės laiko tai savyje. 

Labai dažnai didesnės sveikatos problemos išlenda tik vyresniame katės amžiuje ir diagnozė gali būti mirtina. Todėl reguliariai tikrinantis, anksčiau pastebėjus ligą, galima to išvengti. Ypač vyresnes kates – nuo 6 metų amžiaus – būtina ištirti bent kartą per pusmetį, o vyresnes nei 10 metų, net keletą kartų per metus.

Lėtinis stresas slopina katės imuninį atsaką ir gali turėti įtakos tolesniam kačių gyvenimui, pavyzdžiui, sukelti įvairias kitas ligas. Todėl reikalingas nuolatinis konsultavimasis su veterinarijos gydytoju, kuris gali skirti vitaminus ar kitus preparatus, galinčius apmalšinti stresą, kad gyvūnas nesusirgtų papildomomis ligomis.